Ramadanas ir globalizacija bendrajam gėriui

Žvelgdami į televizijos ekranus, skaitydami laikraščius ir klausydamiesi naujienų, jaučiame nerimą ir neviltį dėl religijos vaidmens globalizacijos amžiuje bei dėl Rytų ir Vakarų santykių. Atrodo, kad šiais neramiais laikais sąvoką "religija" pasisavino jos priešingybės - ideologinių ir politinių ginčų, konfliktų ir kovų propaguotojai. 

Tačiau neturime pulti į neviltį. Turime ir toliau mąstyti pozityviai ir neprarasti vilties. Šiuo metu, kai vyrauja ne tik tarptautinis antagonizmas, bet ir vis labiau plintantis nusigręžimas nuo dvasinių vertybių, labai džiugu matyti, kiek daug žmonių iš visų religinių bendruomenių deda pastangas, kad pakeistų šią savidestrukcijos tendenciją, tiesdami susitaikymo ir taikos tiltus tarp kultūrų, religijų ir civilizacijų. Jie visi nori užkirsti kelią tam, kas vadinama civilizacijų susidūrimu. 

Tikrai religingi žmonės, įsipareigoję puoselėti savo dvasingumą, atjautą ir pagarbą kitiems, neturi leisti, kad religiją pasisavintų ir ja naudotųsi ideologai, išstumiantys kitus žmones. Turime kartu kovoti už taiką, dialogą, abipusę pagarbą ir teisingumą. Turime pripažinti religijų įvairovę ir tai, kad nė viena religija negali pretenduoti į tiesos monopolį. Iš tiesų šiuo metu, kai susiduriame su globalizacija, visuotiniu atšilimu, AIDS, įvairiomis pandemijomis, skurdu, neteisingumu ir kitomis problemomis, mums kaip niekada reikia vieniems kitų, o mūsų pasaulio ateitis reikalauja, kad mokytume savo mokinius, tikinčiuosius ir bendruomenes, dialogo ir bendradarbiavimo. 

Ramadano mėnuo, mano nuomone, yra puiki proga musulmonams ir kitų religijų tikintiesiems  parodyti vieni kitiems užuojautą ir gailestingumą šioje kelionėje, vadinamoje gyvenimu. Be to, Ramadanas yra metas, kai visi pamaldūs žmonės turėtų labiau stengtis kurti gerus santykius tarp skirtingų religijų išpažinėjų, skatinti kultūrinį dialogą ir kartu siekti didesnio teisingumo ir ilgalaikės taikos pasaulyje. Kokia tuomet yra Ramadano dvasia? 

Ramadano mėnuo - tai dvasinių apmąstymų, kontempliacijos, maldos, gerų darbų ir laiko praleidimo su šeima bei draugais metas. Pasninko idėja - padėti musulmonams mokytis savidisciplinos, susilaikymo ir dosnumo. Šis mėnuo taip pat primena musulmonams apie vargšų, kurie tik retais atvejais gali pavalgyti iki soties, kančias. Ramadanas taip pat yra gailestingumo mėnuo. Musulmonai raginami rodyti gailestingumą, užuojautą, dosnumą ir rūpintis visais Dievo kūriniais, įskaitant juos pačius, kitus žmones ir gyvūnus. Taip yra todėl, kad žmonės yra Dievo paskirti valdytojai žemėje. Kartu patiriamas Ramadanas prisideda prie unikalaus musulmonų solidarumo jausmo. Dalydamiesi Eid al-Fitr šventės džiaugsmu, apdovanodami (fitra) vargstančius ir skirdami labdarą vargšams (zakat), musulmonai dalyvauja gydant visuomenės žaizdas, užmezgant glaudesnius ryšius su kitais, perskirstant turtą ir palaikant ryšį su tais, kuriems jo reikia. Šis Ramadano aspektas padeda kurti teisingą ir gailestingą visuomenę, pagrįstą dalijimusi ir dovanojimu, o ne vartotojiškumu ir materializmu. 

Dvasiniu lygmeniu Ramadanas nukreipia žmonių širdis nuo žemiškos veiklos į Dievą. Musulmonai prašo Dievo nuodėmių atleidimo ir gailestingumo. Svarbiausia vertybė yra minčių ir veiksmų tyrumas. Tikintieji taip pat siekia gilinti savo suvokimą apie Dievą. Tuomet musulmonai pajunta ramybę, kuri ateina iš pamaldumo ir bendrystės su kitais tikinčiaisiais. 

Ramadanas - tai vidinių apmąstymų, gyvenimo prasmės ir savo vietos pasaulyje permąstymo metas. Tai dvasinės atgailos ir gailestingumo mėnuo. Dėl atsiribojimo nuo kūniškų troškimų tikintieji pasiekia tam tikrą jausmų kontrolės lygį ir taip priartėja prie Dievo. 

Viso pasaulio musulmonai turi pripažinti, kad Ramadanas yra puiki proga suburti kitų religijų išpažinėjus ir įvairių profesijų žmones bendram labui, sustiprinti žmoniškumą, dvasingumą ir tarpusavio meilę. Tai leis mus ištrūkti iš pesimizmo į optimizmą, iš tamsos pasukti į šviesą, iš žiemos pereiti į pavasarį. Šis dvasinis vilties pagrindas šiuo beprasmiško naikinimo laikotarpiu gali padėti mums atpažinti galutinį gyvenimo ir mūsų kelionės šiame mirtingame pasaulyje tikslą. 

Tegul Dievas priima mūsų pasninką, atleidžia mūsų nuodėmes ir veda mus visus tiesos keliu. Tegul Dievas per Ramadaną laimina mus visus, padarydamas mus taikos įrankiais ir suteikdamas jėgų kovoti už teisingą ir taikų pasaulį. Tegul Jis priartina mus prie savęs, o mus visus - vienus prie kitų. 

Paskelbimo data: 18/04/2022